- stovėdinti
- stovė́dinti, -ina, -ino K caus. stovėti 1: Būrai galvijus, per greitai važiuodami ir jodami, gaišina arba kitaip be pašaro ant ūlyčių stovėdina prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
stovėdinti
Look at other dictionaries:
nustovėdinti — žr. nustovinti 2: Nustovėdintas pienas liesas Rt. stovėdinti; nustovėdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
